Pereiti prie turinio

Valdemaras I Didysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valdemaras I Didysis
Valdemaras I Didysis
Estridsenai
Gimė 1131 m. sausio 14 d.
Mirė 1182 m. gegužės 12 d. (51 metai)
Tėvas Knutas Lavardas
Motina Ingeborga iš Novgorodo
Sutuoktinis (-ė) Sofija Vladimirovna
Vaikai Kristoferia,
Sofija,
Knutas,
Valdemaras,
Ingeborgas,
Elena,
Margarita,
Riksa,
Marija
Danijos karalius
Valdė 1157 m. - 1182 m. (~25 metai)
Pirmtakas Svenas III ir Knutas V
Įpėdinis Knutas VI
Vikiteka Valdemaras I Didysis

Valdemaras I Didysis (1131 m. sausio 14 d. – 1182 gegužės 12 d.) – Danijos karalius.[1]

Jis buvo hercogo Knuto Lavardo ir Novgorodo kunigaikštytės Ingeborgos sūnus. Valdemaro vardas jam suteiktas senelio iš motinos pusės Vladimiro Monomacho garbei. 1162 m. prisiekė Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui I Barbarosai. Įveikęs didikų ir vyskupo Eskilo priešinimąsi, sustiprino karaliaus valdžią. Nuo 1159 m. surengė apie 20 žygių prieš Polabės slavus.

Valdemaro I kariuomenė 1161 m. buvo užėmusi Palangos pilį.

su Sofija iš Novgorodo

  1. Valdemaras I Didysis (Valdemar I den Store). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 574 psl.
Valdemaras I Didysis
Estridsenų dinastija
Gimė: 1131 sausio 14 Mirė: 1182 gegužės 12
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Erikas Lambas
Danijos karalius
1146–1182
Kartu su Sveynu Grathe (1146–1157)
ir Knutu V (1146–1157)
Po to:
Knutas VI
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Magnusas
Pietų Jutlandijos kunigaikštis
apie 1152–1154
Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Kristoforas